Įvyko tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Eko mąstymo svarba šiuolaikinėje visuomenėje“.

Ekologinės problemos ir aplinkosaugos klausimai yra vieni iš aktualiausių dabarties pasaulyje. Oro, vandens ir dirvos tarša, klimato kaita, bio rūšių nykimas, ozono sluoksnio ardymas ir kiti negatyvūs procesai negali nekelti nerimo dėl gyvybės likimo planetoje ir žmonijos ateities.

Prisidedant prie šių problemų sprendimo, svarbūs tampa visuomenės aplinkos problemų suvokimo didinimo proceso dalyviai: bendruomenės, šeimos, žiniasklaida, verslo pasaulis ir nevyriausybinės organizacijos. Aplinkosaugos vertybių nuostatų ugdymas, teikiant informaciją apie aplinką kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis, mokymo, ugdymo bei kultūros institucijomis, ekologinio švietimo projektų įgyvendinimas skatina visuomenę ne tik daugiau domėtis aplinkos ir gamtos apsauga, bet ir pačiai dalyvauti projektuose, kurie ugdo ekologinę savimonę ir palankų aplinkai gyvenimo būdą.

Kolpingo kolegija, kurios veikla grindžiama darnios plėtros, integralios ekologijos bei verslo socialinės atsakomybės principais, š. m. kovo 18 d. organizavo tarptautinę mokslinę-praktinę konferenciją „Eko mąstymo svarba šiuolaikinėje visuomenėje“. Konferencija sulaukė ypatingo dėmesio. Joje dalyvavo apie 120 Lietuvos ir užsienio įvairių mokslo sričių tyrėjų, mokslininkų, praktikų, klausytojų iš 25 skirtingų mokslo, verslo bei viešojo sektoriaus organizacijų, kuriems eko mąstymas ir tvarus vystymasis šių dienų pasaulyje yra prioritetas.

Konferencijos dalyviai skaitė pranešimus ir dalinosi savo įžvalgomis bei patirtimis keturiose sekcijose:

1. Promoting Eco-awareness in the Community, in Everyday and Professional Life (pranešimai vyko anglų kalba).
2. Ekologinis švietimas ir ekologinis dvasingumas.
3. Eko sąmoningumo skatinimas bendruomenėje, kasdieniniame ir profesiniame gyvenime.
4. Integralios ekologijos problemos ir jų sprendimai.

Konferencijos dalyviai dalijosi savo mokslinėmis įžvalgomis ir gerąja praktine patirtimi ieškodami atsakymų į klausimus: kaip skatinti eko sąmoningumą, kaip stiprinti bendruomenę, gebančią suvokti dabartinę ekologinę situaciją, veikiant kultūrai ir gamtai, ir kaip pasiekti, kad etinis, estetinis, psichologinis, juridinis žmogaus santykis su gamta taptų kultūringumo kriterijumi.

Nuoširdžiai dėkojame visiems konferencijos dalyviams, skaičiusiems pranešimus, dalyvavusiems diskusijose, bei klausytojams. Tikime, kad eko mąstymo, aplinkosaugos vertybių ugdymo ir darnaus vystymosi tematika išliks aktuali ir ateityje, todėl laukiame naujų  susitikimų.