Kun. Adolfas Kolpingas. Dvasininkas, socialinio auklėtojo pavyzdys

Gruodžio 8 dieną visame pasaulyje minimas Vokietijoje gimusio kunigo, vieno žymiausio XIX a. socialinio katalikiškumo vadovo Adolfo Kolpingo gimtadienis. A. Kolpingas – ne tik dvasininkas, bet ir žurnalistas bei puikus socialinio auklėtojo pavyzdys. Jo veikla neapsiribojo vien tik XIX šimtmečiu, bet, įgijus vis platesnį mastą, toliau sėkmingai vystėsi ir toliau plėtojama mūsų šimtmečiu.

Kolpingas gimė 1813 m. gruodžio 8 d. Kerpene, netoli Kelno, aviganio šeimoje, kurios vienintelis turtas buvo būrys vaikų. Augant skurdžioje šeimoje, A. Kolpingas visą gyvenimą jautė nenumaldomą troškimą siekti daugiau, padėti žmonėms ir laikui bėgant suvokė, jog jis yra pašauktas dvasiniam gyvenimui. Būdamas 28 metų pradėjo studijuoti teologijos studijose, o po dar keturių metų Kelne (Vokietijoje) Adolfas Kolpingas buvo įšventintas į kunigus. Būdamas beveik trisdešimt dviejų metų, kaip kapelionas ir tikybos mokytojas atvyko į savo paskyrimo vietą Eberfelde. Čia jis pradėjo savo socialinę veiklą šv. Jozefo pameistrių draugijoje, iš kurios 1850 m. išaugo Reino pameistrių susivienijimas, o dar vėliau – Kolpingo draugija.

Kun. A. Kolpingui švietimas ir mokymas(is) buvo dinamiškas ir niekada nesibaigiantis procesas, kuriame įvairių socialinių gebėjimų žmonės tobulina bei vysto savo asmeninį identitetą. Mokymas(is) A. Kolpingui yra tarsi raktas į visos visuomenės vystymąsi ir tobulinimąsi, siekiant spręsti aktualias laikmečio problemas. Atsižvelgiant į kun. A. Kolpingo mokymą, kolegija vadovaujasi svarbiausiais Kolpingo mokymo(si) principais, kurių prasmė yra:

  • sudaryti sąlygas įvairaus amžiaus ir skirtingų socialinių, etinių, kultūrinių grupių žmonėms tobulinti jų asmeninius ir profesinius gebėjimus, kad visa tai jiems padėtų jų gyvenime ir prisidėtų prie visuomenės gerovės kūrimo;
  • ugdant ir mokant žmones, stiprinti jų pasitikėjimą savimi, suteikti stiprybės ir įgalinti, kad patys asmenys galėtų lengviau įveikti įvairias gyvenimiškas situacijas;
  • skatinti žmones prisiimti atsakomybę visose gyvenimo srityse: asmeninėje, visuomeninėje ir globalioje (aplinkosauginėje).

1991 m. spalio 27 d. Popiežius Jonas Paulius II paskelbė Adolfą Kolpingą palaimintuoju, tardamas: „Bažnyčiai šiandien reikia tokių pavyzdžių kaip Adolfas Kolpingas“.