Benrhard Burger. Buvęs Šveicarijos Kolpingo draugijos generalinis direktorius
„Tie, kas moka ANGLŲ kalbą, gali gyvenime pasiekti daugiau!“. Šį sakinį ne kartą kartodavo dėstytojas. Tai nervino! Tik vėliau mes supratome, ką jis bandė pasakyti – kad mokymasis yra labai svarbus. Sveikata ir švietimas yra svarbiausi dalykai siekiant visaverčio ir savarankiško gyvenimo. Kolpingo organizacijos vykdo didesnius ir mažesnius projektus šiose srityse daugelyje šalių. Visuose šiuose projektuose Kolpingo kolegija šviečia tarsi švyturys. Pasaulinėje Kolpingo šeimoje ji yra pirmoji Kolpingo vardo aukštojo mokslo įstaiga. Jei viskas pavyks, per artimiausius kelerius metus bus ir antra. Bolivijos Kolpingo draugija intensyviai dirba šiuo klausimu, net jei politiškai nėra lengva gauti visus leidimus.
Negaliu patikėti, kaip greitai bėga laikas. Labai gerai prisimenu pradžią, pirmuosius žingsnius senajame Kolpingo name, jį pakeitusį išdidų naująjį pastatą, o štai dabar jau 25-erius metus jauni žmonės gali čia siekti išsilavinimo. Tai vis dar jaunas amžius, tačiau ši sukaktis taip pat reiškia, kad institucijai pavyko ir ji dirbs toliau. Per visus gyvavimo metus Kolpingo kolegija turėjo ir vis dar turi įveikti įvairias kliūtis. Steigimas ir pirmieji veiklos metai buvo nepaprastai teigiami, kol valstybė nutraukė paramą privačioms institucijoms ir rėmė tik valstybines švietimo įstaigas. Kaip buvo galima išlikti, susidūrus su tokiais iššūkiais? Aukštyn kojomis apsivertė visi veiklos biudžeto skaičiavimai. Studentų skaičius sumažėjo, todėl Kolpingo kolegija susidūrė ir su finansiniais iššūkiais. Įsteigus Draugų ratą, subūrus draugus ir rėmėjus, gavus jų paramą padėtis pagerėjo. Eidamas tarptautinės draugijos „Kolping International“ generalinio direktoriaus pareigas, buvau kolegijos globėjas nuo jos įkūrimo iki 2019 m. Nors ir ribotai, parama padėjo palaikyti kolegijos veiklą. Kolpingo kolegija turi ateitį, bet ji nebus labai lengva. Tačiau svarbu, kad jauni žmonės šalyje galėtų tęsti studijas aukštojoje mokykloje, kurioje puoselėjamos katalikų socialinės doktrinos vertybės. Lietuvoje labai daug jaunimo emigruoja į užsienį. Siekiant pasipriešinti tokiai tendencijai, šalyje yra svarbios geros švietimo galimybės.
Kolpingo organizacijoje pradėjau dirbti 1989 m. 30 metų ėjau Kolpingo Šveicarijos draugijos generalinio direktoriaus pareigas. Visą šį laiką taip pat buvau tarptautinės Kolpingo draugijos generalinės valdybos narys ir 10 metų buvau jos generalinis direktorius. Nuo pirmųjų Kolpingo šeimų įkūrimo Lietuvoje palaikiau intensyvius santykius su čia dirbančiais žmonėmis. Pirmieji kūrimosi metai kiekvienoje šalyje yra ieškojimo laikotarpis. Lietuvoje nebuvo kitaip. Todėl pirmosios nagrinėtinos veiklos kryptys buvo žemės ūkis, turizmas ir draudimas. Vis dar prisimenu parlamentarų delegaciją, kuri lankėsi Šveicarijos Kolpingo draugijoje. Jie domėjosi sveikatos draudimo sistema, ypač Kolpingo sveikatos draudimo įstaiga „Kolping Krankenkasse“. Vėliau buvo vykdomas projektas su kalnų ožkomis, kurias jie norėjo auginti Lietuvoje. Aš visiškai nebuvau susipažinęs su veisle, kuri tiktų veisimui ir klimatui Lietuvoje. Taigi, kibau į darbą. Ieškojau veisėjų, iš kurių galėtumėte gauti šią veislę. Derėjausi dėl gyvūnų transporto lydint veterinarijos gydytojui, taip pat ieškojau visų reikalingų dokumentų ir leidimų. Šis projektas nelabai pavyko, bet daug išmokau ir net šiandien, kai galvoju apie Lietuvą, prisimenu kalnų ožkas.
Per visus šiuos metus lankiausi Lietuvoje daug kartų. Ne tik per šventes ir jubiliejus, kurių buvo ne vienas ir ne du. Keletą kartų taip pat dalyvavau vadovų ir mokytojų mokymo kursuose draugijos ir pilietinės visuomenės tema. Nors jau nebedirbu Kolpingo draugijoje, gilūs santykiai ir draugystė išliks, kaip ir prisiminimai apie kalnų ožkas. Nuoširdžiai linkiu Kolpingo kolegijai dar daug metų su mažiau rūpesčių.